apipliūšinti — šnek. 1. refl. atspurti, atbrigzti: Mano palto rankovių galai apspliūšino Tvr. 2. tr. smarkiai apmušti, apkulti, pripliekti: Jį gerai apipliūšino Rk. Kai apipliūšinsiu vyte par blauzdas, tai žinosi! Mlt. 3. tr. apvemti: Apipliūšino ir mane Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
atpliūšinti — šnek. 1. refl. atspurti: Žiūrėk, botagas atsipliūšino – ažmegzk gale mazgą Ds. 2. tr. smarkiai primušti, pridaužyti, atkulti: Atpliūšinau, kiek anlenda – žinos kitą kartą Mlt. 3. refl. daug prisigerti, prisipliumpyti: Atsipliūšinau pieno Ut.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpliūšinti — tr. šnek. 1. atspurinti, atbrizginti: Mezgė, ardė ir siūlus išpliūšino Ldk. Tu visą botagą išpliūšinai arklius varinėdamas Ktk. Linelius brauktuve išmušė, išpliekė, išpliūšino Klt. | refl.: Botagas išsipliūšino, ir suduot padabnai nemožna Mlt. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
nupliušyti — nupliùšyti 1. žr. nupliūšinti 2: Atrado piemenį tarp žirnių, tai kad nupliùšijo! Ps. Su tais galgonais doruoju nesusikalbėsi, verčiau paimtum kaškinę ir nupliùšytum Sb. Vaiką nupliùšijo ir uždarė klėty Kp. 2. tr. nušauti, nupilti: Matyt, jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
papliūšinti — tr. šnek. smarkiai primušti, prilupti, išperti: Gerai tada aš jį papliūšinau Mlt. pliūšinti; apipliūšinti; atpliūšinti; išpliūšinti; nupliūšinti; papliūšinti; pripliūšinti; supliūšinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pliūšinti — pliūšinti, ina, ino šnek. 1. tr. daryti, kad spurtų, plūšinti: Ana neveja [siūlų], ale tik pliūšina Lkm. Pliūšino pliūšino siūlus – dabar trūksta Lkm. | Kamgi pliūšini knygą, kad neskaitai – bandelės knygoj nerasi Trgn. | refl.: Netęsk botago per … Dictionary of the Lithuanian Language
pripliūšinti — tr. šnek. 1. smarkiai primušti, prilupti: Kad pripliūšinau piemenį virveliniu! Sv. Kiek aš jo nepripliūšinau – nieko negaliu padaryt Mlt. Pripliūšino gyvulėlį kaip durniai Ktk. 2. daug privalgyti, prisrėbti, prigerti: Eik ir pripliūšink šeimynos… … Dictionary of the Lithuanian Language
supliūšinti — šnek. 1. tr. atspurinti, subrizginti: Vaikai botagą supliūšino Ml. Kad juos kur galas, tuos vaikus: supliūšino botagą, nebeturiu kuo paragint! Žl. | refl.: Ne koks tavo botagas, kad teip greit suspliūšino Mlt. Jau gal penkios vadelės šiemet… … Dictionary of the Lithuanian Language
užpliūšinti — intr. šnek. 1. užkirsti, užduoti: Už tokį darbą jam reikėjo tiek botagu užpliūšint, kad oi! Ut. Kad ažpliušinsiu botagu, tai žinosi neit! Dgl. Kad užpliūšinau botagu, net vyniojosi sartoji An. 2. smarkiai užgriežti, sutrenkti: Kad užpliūšino… … Dictionary of the Lithuanian Language
